Alyvuogės. Alyvmedis – alyvmedinių šeimos medis. Jo vainikas tankus, lapai odiški, ovalūs, nusmailėję, žiedai smulkūs, susitelkę šluotelinėmis kekėmis. Vaisiai – apvalūs arba ovalūs, mėsingi, tamsiai violetiniai ar juodi kaulavaisiai. Žydi gegužės-birželio, vaisiai subręsta rugsėjo-gruodžio mėnesį. Alyvuogė yra ne uoga, bet vaisius. Jau prieš 2 500 metų jis tapo kasdieniniu maistu Senajame Egipte, Romoje.
XX-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga degeneracinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių organų vėžiu. Buvo nustatyta, kad priežastis yra tame, kad šio regiono gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus. Alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, turi daug vitamino E, kuris yra vienas iš pagrindinių antioksidantų, Svarbiausia, kad alyvuogėse yra mononesočiųjų riebalų rūgščių kurios svarbios cholesterolio apykaitai ir širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai. Alyvmedžių lapų ekstraktas padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, skatina šlapimo skyrimąsi, normalizuoja kvėpavimą. Alyvuogėse gausu flavonoidų, kurie reguliuoja baltymų apykaitą, ląstelių augimą, turi antioksidacinį poveikį.
Kuo vertinga alyvuogė?
20-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga degeneracinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių organų vėžiu. Daugelį mokslininkų stebina vietinių gyventojų sveikata bei ilgaamžiškumas. Viso to priežastis gana paprasta – tai sveika gyvensena, kurios pagrindas yra Viduržemio jūros dieta, pastaruoju metu sukėlusi daug diskusijų. Aiškinamasi, kurie jos komponentai svarbiausi, kokios veikliosios medžiagos apsaugo nuo ligų ir kiek šis poveikis trunka.
Pagrindinės šios dietos sudedamosios dalys – tai seniai žinomi “sveiki” produktai: vaisiai, daržovės, žuvis, riešutai.
Nors ištisus šimtmečius Graikijoje ir kitose Viduržemio jūros šalyse alyvų aliejus buvo laikomas vertybe, tačiau mokslininkai į jį atkreipė dėmesį tik pastaruoju metu. Alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, turi daug vitamino E, yra antioksidatorių šaltinis. Svarbiausia, kad alyvuogėse yra mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių. Pastarieji kelia ypač didelį susidomėjimą, nes yra labai stiprūs antioksidatoriai. Alyvogėse jų itin gausu – iki 16 gramų kilograme.
Tiek alyvuogėse, tiek aliejuje yra naudingųjų medžiagų, saugančių nuo vėžio, taip pat oksidacijos procesams atsparios oleino rūgšties, kuri saugo organizmo ląsteles nuo streso.
Kurios vertingesnės – žaliosios ar juodosios?
Pasaulyje yra auginama apie 40 įvairiausių alyvuogių rūšių. Žaliosios alyvuogės yra nevisiškai prinokusios, paprastai skinamos rankomis. Jos yra aštresnio skonio, todėl dažnai gaminamos su įdaru. Tamsiai rusvos alyvuogės yra natūraliai prinokusios. Kai jos brandinamos statinėse su sūrimu, pasikeičia jų spalva ir skonis: jos tampa juodos, sultingesnės bei švelnesnės.
Iš alyvuogių yra spaudžiamas aliejus arba jos konservuojamos. Vaisiuose, ypač tamsiuose, gausu flavonoidų, kurie ir nulemia juodai purpurinę alyvuogių spalvą. Flavonoidai reguliuoja baltymų apykaitą, ląstelių augimą, antioksidatorių veikimą, mažina uždegimą ir apsaugo nuo krešulių formavimosi.
Vienos iš augalinių medžiagų – flavonoido antocianino – nėra žaliosiose, bet gausu juodosiose alyvose. Atrodytų, jog jos turėtų būti vertingesnės nei žaliosios, bet moksliškai tai nėra pagrįsta.
Vertingosios alyvuogių savybės skiriasi pagal veislę, vietovę, kurioje augo alyvmedžiai.
Alyvuogės – svarbi sveikos mitybos sudedamoji dalis, todėl jas turėtų valgyti ne tik jau sergantys įvairiomis ligomis žmonės, bet ir tie, kuriems yra rizika sirgti, taip pat besistengiantys sveikai gyventi ir maitintis.
Alyvuogės ypač naudingos:
• Kai vargina antsvoris ir nutukimas.
Per dieną suvartojamas riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. raciono, iš jų pusę turėtų sudaryti alyvos, alyvų aliejus, avokados.
Tačiau reikia nepamiršti, kad, nors ir naudingas, bet ir šis aliejus yra riebalai (1 valgomasis šaukštas – 120 kilokalorijų, t.y. 14 gramų riebalų), todėl įskaičiuokite jį į bendrą paros kalorijų kiekį ir jo neviršykite.
• Jei trūksta vitaminų A, D, E.
Aliejus ar kiti riebalai būtini, kad organizmas pasisavintų riebaluose tirpius vitaminus.
• Yra padidėjęs cholesterolio kiekis.
• Sergantiesiems diabetu.
Sergant diabetu padidėja ne tik cholesterolio, bet ir tikrųjų riebalų – trigliceridų kiekis. O jį kiekį veiksmingai mažina mononesotieji riebalai, t.y. alyvuogių aliejai.
• Sergant širdies kraujagyslių ligomis.
Alyvuogėse esantys antioksidatoriai, flavonoidai mažina kraujagyslių sienelių pažeidimą.
• Esant metaboliniam sindromui.
(Jį sudaro: lipidų (kraujo riebalų) kiekio pakitimai, padidėjęs kraujospūdis, pilvinis nutukimas, hiperglikemija).
• Vėžio profilaktikai.
Atliekami alyvų antioksidatorių įtakos žarnyno ir krūties vėžiui tyrimai