Obuolių actas seniai yra naudojamas liaudies medicinoje, taip pat ir odos ligų gydymui. Amerikiečių gydytojas D. S. Džarvisas, tyrinėjantis gydomąjį įvairių maisto produktų poveikį, ypatingą dėmesį atkreipė į obuolių actą. Tyrimai parodė, kad jis skatina greitą jėgų atstatymą. Džarvisas siūlė naudoti obuolių actą, nes jis normalizuoja rūgšties – šarmų balanso pusiausvyrą organizme. Gydytojas siūlė naudoti obuolių actą derinyje su tam tikru maitinimosi režimu – pavyzdžiui, rekomendavo apriboti mėsos ir riebalų vartojimą, siūlė daugiau valgyti žuvies, jūros produktų, daržovių, vaisių, javų.

Šiuolaikinė medicina obuolių acto nelaiko visų ligų panacėja. Jis skatina geresnį virškinimą, o derinyje su dietiniu maitinimu, jį galima naudoti nutukimo gydymui. Obuolių actas naudingas tiems, kieno skrandžio sekrecijos funkcija yra nepakankama, sutrikę apykaitos procesai, kažkiek gali padėti padidinti darbingumą. Tačiau, jei palyginsime obuolių acto ir juodų serbentų, trešnių ar vyšnių acto gydomąsias savybes, tai jis jiems nusileidžia.

D. S. Džarviso knygoje „Medus ir kiti natūralūs produktai“ pateikiamas obuolių acto pagaminimo receptas. Štai jis.

Obuoliai nuplaunami, pašalinamos pažeistos dalus, sutrinami stambia tarka. Šviežią obuolių košę dedame į stiklinį indą ir praskiedžiame šiltu virintu vandeniu (litrui vandens – 0,8 kg obuolių košės). Kiekvienam litrui vandens įdedama po 100 g medaus arba cukraus, o fermentavimo pagreitinimui – po 10 g mielių arba 20 g sausos ruginės duonos.

Pirmąsias 10 dienų indas su mišiniu saugomas atidarytas 20 – 30 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, du – tris kartus per dieną pamaišant obuolių košelę mediniu šaukštu. Po to masę reikia perdėti į marlės maišelį ir išspausti. Sultys perkošiamos per marlę ir perpilamos į indą su plačiu kakleliu. Pagal pageidavimą, į kiekvieną sulčių litrą galima įdėti po 50-100 g medaus arba cukraus.

Po to indas uždengiamas marle, užrišamas ir pastatomas į šiltą vietą, kad tęstųsi fermentaciją, kuri baigiama po 40-60 dienų. Po to actas filtruojamas, perpilamas į butelius ir sandariai uždaromas kamščiais. Saugoti šaldytuve 6-8 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.

2 arbatinius šaukštelius ištirpinti vandens stiklinėje ir vartoti 1-2 kartus per dieną.

Nutukimo atveju, obuolių actą rekomenduojama gerti po 2 arbatinius šaukštelius stiklinėje vandens, 3-4 kartus per dieną po valgio. Paprastai efektas pastebimas po 2 mėnesių, efektas labiausiai pasireiškia po 2 metų.

Skiriama esant nutukimui, hipertoninei ligai, kraujotakos arba inkstų nepakankamumui, ūmiam nefritui, kepenų bei tulžies latakų ligoms.

5 kartus per dieną po 300 g prinokusių šviežių arba keptų obuolių, viso 1,5 kg.

Esant nefritui ir širdies – kraujagyslių sistemos ligoms, galima pridėti 50 – 100 g cukraus.

Sergant chroniniu enterkolitu su viduriavimu – 5 kartus per dieną po 250 -300 g žalių prinokusių trintų obuolių.

1 valgiaraštis

1 pusryčiai: grikių košė – 150 g, arbata su citrina.

2 pusryčiai: trintos morkos – 100 g – su augaliniu aliejumi.

Pietūs: daržovių sriuba – 250 g arba kviečių košė su džiovintais abrikosais – 150 g, mineralinis vanduo.

Popiečiai: vaisių sultys (geriau pasigaminti patiems) – 100 g.

Vakarienė – varškia suflė – 150 g, arbata su citrina.

Prieš naktį: bet koks vaisius arba jo sultys – 100 g.

2 valgiaraštis

1 pusryčiai: pieniška avižų košė – 250 g, arbata su citrina.

2 pusryčiai: 50 g mirkytų slyvų.

Pietūs: daržovių sriuba – 250 g, virta mėsa su augaliniu aliejumi troškintais burokėliais – 50/160/10 g, obuolys – 100 g.

Popiečiai: morkų ir obuolių salotos – 100 g, mineralinis vanduo arba žalioji arbata.

Vakarienė: grikių košė su varške – 250 g, arbata.

Nakčiai: morkų sultys – 100 g.

Visai dienai: duona su sėlenomis – 125 g.

3 valgiaraštis

1 pusryčiai: trintos morkos – 150 g, pieniška kviečių košė – 250 g, arbata su citrina.

2 pusryčiai: mirkyti džiovinti abrikosai – 100 g, bet kokios citrusinės sultys.

Pietūs: daržovių sriuba – 250 g, virta vištiena, kopūstų kotletai – 200 g, mineralinis vanduo.

Popiečiai: švieži obuoliai – 100 g.

Vakarienė – varškė suflė – 150 g, morkų obuolių kotletai – 200 g, arbata.

Nakčiai: pomidorų sultys – 100 g.

Visai dienai: duona su sėlenomis – 250 g, cukrus – 30 g.

Naudojama sergant hipertonine liga, esant kraujotakos nepakankamumui. Į sumažinto kalorijų skaičiaus dietą įtraukti produktai, turintys daug kalio, pašalinta druska ir mėsos bei žuvies ekstraktai, apribotas skysčių kiekis. Maitinimas 6 kartus per dieną. Skiriami keturi nuoseklūs valgiaraščiai, kurių kiekvienas turi 6-7 g kalio (I-II valgiaraščiai – 1-2 dienos, III-IV – 2-3 dienas).

1 valgiaraštis

1-ieji pusryčiai: keptos bulvės – 200 g, kava – surogatas su pienu – 180 g.
2-ieji pusryčiai: šviežių kopūstų arba morkų sultys – 100 g
Pietūs: bulvių tiršta sriuba – 200 g, morkų tyrė – 100 g, vaisių želė.
Popiečiai: erškėtuogių nuoviras – 100 g.
Vakarienė: bulvių tyrė – 300 g, erškėtuogių nuoviras – 100 g.
Prieš miegą: vaisių sultys – 100 g.

2 valgiaraštis

1-ieji pusryčiai: keptos bulvės – 200 g, kava – surogatas su pienu – 180 g.
2-ieji pusryčiai: kvietinė košė – 150 g, kopūstų (morkų) sultys – 100 g.
Pietūs: kopūstų arba bulvių tiršta sriuba – 200 g, bulvių kotletai – 200 g, vaisių želė.
Popiečiai: erškėtuogių nuoviras – 100 g.
Vakarienė: ryžių plovas su vaisiais – 150 g, erškėtuogių nuoviras – 100 g.
Prieš miegą: vaisių sultys – 100 g.

3 valgiaraštis

1-ieji pusryčiai: pieniška kvietinė košė su džiovintais vaisiais – 200 g, kava – surogatas su pienu – 180 g.
2-ieji pusryčiai: bulvių tyrė – 200 g, kopūstų (morkų) sultys  – 100 g.
Pietūs: avižinė sriuba su daržovėmis – 250 g, morkų kotletai – 150 g, džiovintų vaisių kompotas – 180 g.
Popiečiai: erškėtuogių nuoviras – 100 g.
Vakarienė: virta žuvis – 55 g, bulvių tyrė – 200 g, arbata su pienu – 180 g.
Prieš miegą: vaisių sultys – 100 g.

4 valgiaraštis

1-ieji pusryčiai: šviežių daržovių salotos – 150 g, pieniška grikių košė – 200 g, kava – surogatas su pienu – 180 g.
2-ieji pusryčiai: išmirkytos razinos (džiovinti abrikosai) – 100 g, kopūstų (morkų) sultys – 100 g.
Pietūs: vegetariška bulvių sriuba – 400 g, virtos mėsos plovas su ryžiais – 55/180 g, džiovintų vaisių kompotas – 180 g.
Popiečiai: kepti obuoliai – 100 g.
Vakarienė: virta mėsa – 55 g, bulviniai kotletai – 200 g, arbata su pienu – 180 g.
Prieš miegą: vaisių sultys – 100 g .
2, 3, 4 valgiaraščiui išduodama atitinkamai 50, 100 ir 200 g kvietinės duonos be druskos, 4 valgiaraščiui – 30 g cukraus.

Pusryčiai: ½ pakelio varškės (125 g), daržovių salotos, 1 – 2 gabalėliai duonos, arbata arba kava.

Priešpiečiai: 1 – 2 vaisiai ir šviežios daržovės (saldžioji paprika, agurkai).

Pietūs: Sriuba be riebalų (daržovių, burokėlių, iš pakelio). Raudona kalakutienos mėsa arba liesa jautiena.  1 kartą per dvi savaites galima suvalgyti kepenis, apkeptus keptuvėje be riebalų. Garnyras – 3 valgomieji šaukštai žaliųjų žirnelių (dėl geležies, nes laikantis visų dietų krenta hemoglobinas) ir daržovių salotos.

Popiečiai: 1 – 2 vaisiai ir 1 dietinis jogurtas.

Vakarienė: 1 – 2 gabalėliai duonos, daržovės + 1 arbatinis šaukštelis alyvuogių aliejaus, varškė.

Pastabos:

• Per dieną išgerti 10 – 12 stiklinių vandens, kad iš inkstų išvestumėte ketoninius kūnus, riebalų skilimo produktus.

• Vietoje cukraus – jo pakaitalas. Iki 6 tablečių per dieną.

• Vaisiai – 4 porcijos per dieną (4 vidutinio dydžio obuoliai, mandarinai, slyvos).

• Šviežios daržovės be apribojimų.

Šioje dietoje yra visi vitaminai ir mineralai, tad dietologo nuomone, jos galima laikytis pakankamai ilgą laiką.