10 svarbių dalykų apie sveikatą

Kasdien iškyla įvairių klausimų, susijusių su sveikata. Bet net daugybė perskaitytos medicininės literatūros nepadeda į juos visus atsakyti, negana to, kartais neaiškumų atsiranda dar daugiau. Teigiama, kad valgyti reikia dažnai, bet po nedaug, vis dėlto nuolat žiaumoti negalima. Kalcis ne tik padeda kaulams ir dantims išlikti stipriems, bet ir skatina inkstų akmenų atsiradimą. Kaip atrasti aukso vidurį ir stiprinant sveikatą sau dar labiau nepakenkti?
 

Grynas oras kenksmingas?

Nuolat tvirtinama apie gryno oro naudą. Vis dėlto daugelis miestiečių, išvykę į gamtą, užuot pajutę jėgų antplūdį, ima skųstis silpnumu, galvos svaigimu. O savijautos pablogėjimo priežastis paprasta. Didmiesčio ore deguonies tėra apie 15 proc., o laukuose ar pamiškėje – apie 20-21 proc. Kai šių gyvybės dujų padaugėja net trečdaliu, organizmo audiniai tiesiog „nebežino“, kur dėti atliekamą deguonį. Atsargai jo pasilikti neįmanoma, taigi ląstelių kuru tampa jis visas.
Jei į garvežio krosnį be atvangos būtų metamos anglys, nelaukiant, kol baigs degti ten jau esančios, garo katilas neabejotinai susprogtų. Organizmas taip pat negali smarkiai padidinti medžiagų apykaitos intensyvumo, nors ir gauna daug daugiau deguonies.
Tokiu atveju padidėja ir aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų, fermentų poreikis. Todėl per iškylą į užmiestį arba į sodą būtina daugiau valgyti vaisių ir daržovių, vartoti polivitaminų ir mikroelementų preparatų. Ir neverta pulti sportuoti arba prie žemės ūkio darbų iš karto – kad kūno audiniai ir organai prisitaikytų prie deguonies pertekliaus, reikia laiko – nuo kelių valandų iki 2-3 dienų.

Kodėl reikia valyti liežuvį?

Vaistinėse galima nusipirkti specialių šepetėlių valyti liežuviui. Bet mes dar nesame pripratę prie šios procedūros. Kuo gi ji tokia naudinga?

Kinai nuo seno žino, kad baltos liežuvio apnašos rodo plaučių ligas, geltonos – blužnies ir skrandžio veiklos sutrikimus, melsvos – kad nesveikos kepenys. Ir seniau, ir dabar Rytų šalių gyventojai kasryt liežuvį valosi taip pat uoliai kaip europiečiai dantis. Jie neklysta – liežuvį dengiančiose apnašose ligas sukeliančių bakterijų ne mažiau nei ant dantų.

Be to, liežuvio paviršius susijęs su virškinimo organų ir širdies veikla – pats jo galiukas „atsakingas“ už gerklas, pagrindas – už tiesiąją žarną, o vidurys – už organus, esančius tarp gerklų ir tiesiosios žarnos. Todėl pašalinus nuo liežuvio apnašas ima geriau funkcionuoti skrandis, žarnynas, kepenys ir blužnis, be to, taip užkertamas kelias širdies negalavimams.

Kodėl kinta kūno svoris?

Prieš menstruacijas moterys pasunkėja 1-1,5 kg, bet netrukus vėl sveria įprastai. Ar tokie svorio svyravimai nekenkia sveikatai?

Dėl hormonų pokyčių prieš menstruacijas organizme susilaiko skysčiai, todėl kūno masė padidėja. Prieš tas dienas galva darosi sunki, išvaizdą bjauroja maišeliai po akimis, tinsta kojos, nebeįmanoma nusimauti nuo piršto žiedo, o kraujo spaudimas didėja.

Todėl savaitę prieš menstruacijas nerekomenduojama valgyti sūraus ir aštraus maisto, patartina vartoti daugiau kefyro, jogurto, obuolių, razinų, arbatą saldinti ne cukrumi, o medumi. Šiuo laikotarpiu labai naudingos šlapimo išsiskyrimą skatinančios arbatos – kukurūzų purkų, beržų lapų, trikerčių žvaginių, šalavijų, bitkrėslių, šalpusnių, bruknių lapų, meškauogių. Svarstyklių rodyklė tada tikrai liks savo vietoje!

Koks normalus kraujospūdis?

Padidėjęs kraujo spaudimas – hipertonijos požymis. Bet kraujospūdis gali padidėti ir ištikus stresui. Kaip atskirti normalią būklę nuo ligos?

Riba, kurios neturi viršyti kraujospūdis – 140 ir 90. Žinoma, jis turi būti pamatuotas, kai esama ramybės būsenos. Po energingos mankštos arba audringo ginčo kraujo spaudimas paprastai padidėja, bet greitai vėl tampa normalus. Tai visai natūralus reiškinys – organizmas reaguoja į fizinį krūvį ir stresą.

Susijaudinus arba sportuojant vidaus organams prireikia daugiau deguonies ir maistingųjų medžiagų, taigi turi suintensyvėti kraujo tiekimas. Štai todėl kraujospūdis ir padidėja. Susirūpinti reikia tik tada, kai jis padidėja ypač smarkiai ir toks išlieka ilgai. Gydytojai teigia, kad sveiko žmogaus kraujospūdis gali būti padidėjęs iki 7-8 valandų per parą, jei jis dirba atsakingą darbą, daug juda, treniruojasi arba dėl ko nors labai jaudinasi, išgyvena emocinį sukrėtimą.

Ar sveika gerti pieną?

Vaikams pienas labai naudingas. Bet ar pieniška dieta nekenkia jų tėvams?

Pasirodo, tokia mityba patikimai apsaugo nuo cukrinio diabeto. JAV atliktuose tyrimuose dalyvavę daugiau kaip trys tūkstančiai jaunuolių užpildė specialias anketas apie mitybą ir paaiškėjo, kad turinčiųjų antsvorio (o per didelė kūno masė – svarbus diabeto rizikos veiksnys), vartojusių pieno produktus daugiau kaip 35 kartus per savaitę, tikimybė susirgti „saldžiąja“ liga buvo 72 proc. mažesnė nei tų, kurie taip valgė mažiau nei 10 kartų per savaitę.

Mokslininkų manymu, didžiausias nuopelnas čia tenka kalciui ir baltymams bei riebalams, esantiems piene. Jie ne tik apsaugo nuo 2-ojo tipo diabeto, bet ir padeda sulieknėti, mažina riziką susirgti hipertonija ir išemine širdies liga.

Kodėl reikia gerti vandenį?

Tiesą sakant, daugelis jo visai negeria – tik arbatą, kavą, sultis, mineralinį vandenį.

Prieš kelerius metus amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad kiekviena per dieną išgerta stiklinė vandens sumažina tikimybę susirgti infekcinėmis inkstų ligomis, storosios žarnos ir šlapimo pūslės vėžiu.

Tas eksperimentas tęsėsi daugelį metų, o jame dalyvavo daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių. Tie, kurie per dieną išgerdavo 10-12 stiklinių mineralinio vandens be angliarūgštės, onkologinėmis ligomis sirgo du kartus rečiau nei kasdien teišgeriantieji 4-6 stiklines vandens. Ir nieko nuostabaus čia nėra. Jei organizmui trūksta „universalaus skiediklio“, būtino biocheminėms reakcijoms, vykstančioms dalijantis ląstelėms, prasideda genų mutacija ir padidėja pavojus susirgti vėžinėmis ligomis.

Ar nekenkia badavimas?

Tai paprasčiausias būdas atsikratyti antsvorio. Bet gydytojai badauti nepataria.

Ilgas badavimas arba gyvenimas pusbadžiu, kai per dieną suvartojama 800 arba dar mažiau kilokalorijų, – patikimiausia priemonė prarasti sveikatą, bet ne kilogramus. Gaudamas mažiau maisto medžiagų arba visai nustojęs jų gauti, organizmas pradeda gintis – medžiagų apykaita sumažėja 10-15 procentų, o kartais net iki 40 procentų, sulėtėja riebalų skaidymasis, ima daugiau gamintis insulino, apsaugančio poodžio riebalus.

Svarbiausia, kad visa tai, kas badmiriaujančio bus suvalgyta, nenueis perniek – bus godžiai pasisavinta. Ir nors badaujant riebalinės ląstelės sumažėja ir lyg užmiega, po „gydomojo kankinimosi“ jos vėl tampa kokios buvusios. Be to, nereikia užmiršti ir apetito – badaujantysis ima jausti tiesiog nenumaldomą troškimą prisikimšti pilvą iki soties. Tai ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis faktorius, ir retam pavyksta atsilaikyti. Dažnai po tokios žiaurios dietos imama valgyti dar daugiau nei prieš tai. Taigi prarastieji kilogramai greitai sugrįš.

Kuo naudingas fluoras?

Reklama tvirtina, kad fluoras dantims būtinas, o medicinos žinyne teigiama, kad gali jiems pakenkti.

Jei, norėdami apsaugoti nuo pažeidimų dantų emalį, pultume valgyti žuvį, vartotume fluoro turtingą dantų pastą, kramtomąją gumą su fluoru ir maisto papildų su juo, o gertume mineralinį vandenį, kuriame yra šio cheminio elemento, sveikus dantis greitai galėtume užmiršti.

Fluoras – labai klastingas mikroelementas: jei jo trūksta, kyla pavojus susirgti ėduonimi, o jei per daug – gresia fluorozė. Ji taip pat kenkia dantims. Suaugusiajam per dieną reikia gauti nuo 1,5 iki 2,5 mg fluoro. Jei jo suvartojama daugiau, dantų emalis pasidengia baltomis, kreidą primenančiomis dėmėmis, po kurio laiko pagelstančiomis. Dantys ima trupėti, atsiranda jų nervų ir kraujagyslių uždegimas – pulpitas. Todėl vasarą valgantieji daug daržovių ir vaisių iki žiemos gali būti ramūs – fluoro jiems netrūksta.

Kaip išvengti nualpimo?

Alpti linkusios jaunos moterys, kurias vargina kraujagyslių distonija, taip pat tos, kurioms prasideda hormonų pokyčiai, susiję su klimaksu. Nualpusiojo periferinės kraujagyslės būna išsiplėtusios, kraujo spaudimas sumažėjęs, kraujas iš galvos suteka į kojas – tai ir sukelia alpulį.

Kardiologai pastebėjo: prieš pat prarasdamas sąmonę žmogus pajunta, kad jam kažkas negerai, ir stengiasi atsisėsti. Tai padėjo atrasti būdą, kaip išvengti alpulio. Jis net geresnis nei amoniaku suvilgyta vata. Pasirodo, prieš priepuolį reikia sukryžiuoti kojas ir įtempti jų raumenis, taip pat pilvo ir sėdmenų. Tuomet apatinės kūno dalies gyslose spaudimas padidėja, kraujas nebeišteka iš smegenų kraujagyslių, ir alpulio išvengiama. Pagal statistiką šis būdas padeda neprarasti sąmonės 85 proc. ligonių, o 15 proc. nuoalpis ištinka maždaug pustrečios minutės vėliau, ir per tą laiką galima atsisėsti arba atsigulti, išgerti vaistų arba paprašyti pagalbos.

Kodėl raibsta akys?

Kartais prieš akis matosi lyg medžio šakelė arba voratinklis. Įvairaus amžiaus žmonėms tokios „plaukiojančios“ drumzlės akyse atsiranda dėl skirtingų priežasčių. Jaunuoliams šis regėjimo sutrikimas susijęs su trumparegyste. Bet „šakelė“ arba „voratinklis“ paprastai būna blyškus ir atsiranda po įtempto darbo, kai ypač pavargsta akys, bet matyti daiktus netrukdo, nedidėja, ir po kokių 3-4 mėnesių savaime išnyksta. Vis dėlto tokiais atvejais reikia pasitarti su akių gydytoju, kaip sumažinti akių nuovargį, kad tai nepakenktų regėjimui.

Subrendusiems arba pagyvenusiems žmonėms tokios drumzlės atsiranda dėl akių dugno kraujagyslių pokyčių. Jei per parą akių būklė smarkiai pablogėja ir darosi sunku įžiūrėti daiktus aplinkui, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Okulistas skirs gydymą, bet pirmiausia teks pasikonsultuoti su terapeutu, nes akių dugno kraujagyslių patologiniai pokyčiai tiesiogiai susiję su galvos smegenų arterijų ir viso organizmo būkle. Sergančiųjų hipertonija, cukriniu diabetu, migrena ir kai kuriomis kitomis ligomis regėjimo organai pažeidžiami, o neretai pablogėjęs matymas būna pirmasis šių negalių simptomas.