Filmas „Monstras“ bei aktorės Šarliz Teron puikus darbas surenka daug pinigų. Tam, kad įtaigiai suvaidintų prostitutės-žudikės vaidmenį, jai teko priaugti daug svorio ir iš gražuolės-blondinės virsti kvailele.
Agentas Bobbi Berne rėkė virpančiu nuo jaudulio balsu į telefono ragelį: – Šarliz, turiu neįtikėtiną scenarijų!
– Koks vaidmuo? Kokia nors kvaila blondinė už supermeno nugaros?
– Ne, prostitutė!
– Nematau jokio skirtumo.
– Prostitutė, lesbietė ir serijinė žudikė! Scenarijus parašytas realių įvykių pagrindu. Jai pritaikė mirties bausmę prieš metus Floridoje. Ji nužudė septynis vyrus.
– Oho! – Šarliz nusijuokė, – Ji buvo gražuolė-blondinė?
– Ne. Išvaizdą teks keisti.
Šarliz per vieną vakarą perskaitė filmo „Monstras“scenarijų. Tai buvo tikras vaidmuo. Ryte ji jau buvo studijoje. Režisieriaus padėjėja Madlen kritiškai ją nužvelgė:
– Bijau, jūs nesusidorosite.
Šarliz prisiminė vakar suvalgytą ledų porciją.
– Ne, vaikeli, esi pernelyg liesa.
Šarliz pažiūrėjo nesupratingu žvilgsniu. Holivude – liesumas – privalumas. Kuo esi liesesnis gyvenime, tuo geriau atrodai ekrane. Madlen nusijuokė.
– Mes norime nufilmuoti filmą, kuo labiau atitinkantį realybę. Žudikė Eilin Kerol Uornos buvo paprasta prostitute. Nei Holivudo žvaigždė, nei supermodelis.
– Tačiau… Tai juk pataisoma. Yra grimas, kompiuteris.
– Ne, brangioji. Jei nori suvaidinti šį vaidmenį, teks priaugti svorio.
– Priaugti svorio?! – Šarliz nustebusi pažiūrėjo į Madlen.
– Taip, teks priaugti svorio. 15 kilogramų. Ne mažiau.
– Kiek?! – Šarliz sekė kiekvieną šimtą gramų, o 15 kilogramų buvo tolygų 150.
– Be to, grimu „pataisysime“ veiduką. Žudikas neturi būti mielas.
Šarliz stovėjo sumišusi. Noras suvaidinti vaidmenį buvo ypač didelis. Tačiau baimė prarasti patrauklumą taip pat buvo stipri.
– Madlen, aš bijau…
– Suprantu. Tačiau tokios yra sąlygos. Priaugsi svori, pasirašysime kontraktą.
Šarliz grįžo namo pasimetusi. Ją pasitiko jos draugas Stiuartas Tausendas:
– Kas nutiko? Verkei?
– Gausi šį vaidmenį, bet su viena sąlyga. Labai baisia sąlyga. Per mėnesį turėsiu tapti storule!
– Mergyte! – Jis nusijuokė. – Mylėsiu tave dar stipriau. Juk mylimo kūno nebūna per daug! Gal važiuojame į prancūzų restoraną?
Restorane Šarliz užsisakė salotas iš jūros produktų, keptą viščiuką, bulvytes fri, braškių tortą ir mėgstamiausius ledus.
– Jei turiu tapti storule, tai reikia pajausti malonumą! Užvažiuokime po restorano į prekybos centrą, nusipirksime bulvių traškučių. O rytoj nuvažiuosime į „Makdonaldą“.
Tačiau greitai apsivalgymas nustojo teikti malonumą. Šarliz sunkiai suvartodavo didelį kiekį maisto. Skrandį, nepripratusį prie tokio maitinimosi, skaudėjo. Oda patamsėjo, veidas patino. Drabužiai tapo per maži ir teko keisti garderobą. Mėnesio pabaigoje Šarliz pasidarė šlykštu matyti savo ištižusį kūną veidrodyje. Ji atrodė dešimt metų vyresnė ir prarado žavesį. Stiuartas palaikė ją, tačiau Šarliz atrodė, kad jų santykiuose atsirado šaltumo. Kai aktorė atvyko į studiją, Madlen sunkiai ją atpažino.
– Dieve mano! Šarliz! Mergyte! Tai būtent tas, ko reikia! Darysime bandymus.
„Oskarų“ įteikimo ceremonijoje Šarliz drebėjo kojos. Ją paskelbė geriausia metų aktore! Stiuartas sėdėjo greta ir laikė ją už rankos. Kai paskelbė jos vardą, ji pradėjo verkti.
– Man pasiūlė naują vaidmenį, – ištarė ji. – Su viena sąlyga.
– Dar priaugti svorio? – nusijuokė jis.
– Ne, atgauti buvusią formą. O tam turiu dešimt dienų.
Stiuartas paglostė jos galvą ir atsiduso:
– Viso gero, prancūzų restorane!
Šarliz Teron dietos receptas
500 g veršienos
50 g parmezano
5 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
2 arbatiniai šaukšteliai kaparėlių
citrinos žievelė
2 valgomieji šaukštai vyno acto
2 valgomieji šaukštai konjako
druska ir pipirai pagal skonį.
Mėsą supjaustome plonais, persišviečiančiais gabalėliais, išmušame ir sudedame į šaldytuvą.. Į alyvuogių aliejų įpilame konjaką, kaparėlius ir citrinos žievelę. Valandą iki patiekimo pabarstome druska, pipirais ir apipilame paruoštu alyvuogių aliejumi. Prieš pateikiant ant stalo, apipurškiame vyno actu. Pateikiame smulkiai trintą parmezaną.