Pasaulio dietos


Aromatinė dieta

1

Kad mažiau valgytumėte, dienos bėgyje stenkitės įkvėpti malonius, neutralius maisto aromatus – pavyzdžiui, vanilės, žaliojo obuolio, cinamono aromatą.

Kad mažiau suvalgytumėte eilinio maitinimo metu, įkvėpkite šiuos kvapus iki valgio ir po jo.

Kad nepersivalgytumėte vakare, nepraleiskite nei vieno maitinimo, o vakare „maitinkitės“ kvapais. Esmė ta, kad iki dienos pabaigos, racionali sąmonės dalis „miega“, „dirba“ tik emocinė. Štai ji ir priverčia mus persivalgyti, net nesuvokiant to. Kvapai nuslopina apetitą, po to veikia betarpiškai emocinius smegenų skyrius.

Įkvėpimo technika: užspauskite vieną šnervę ir tris kartus giliai įkvėpkite kita šnerve; po to tą patį pakartokite su kita šnerve.

„Aromatiniam lieknėjimui“ tinka inhaliatoriai, žolės, prieskoniai, kvapieji ekstraktai.
Inhaliatorius visada turėkite po ranka. Kai ranka eilinį kartą kils paimti sumuštinio arba šokoladuko, tegu užkliūna už inhaliatoriaus.

Turint didelį svorį ir nežabotą apetitą, būtina kuo dažniau įkvėpti kvapus. Pirmame „gydymo‘ etape – iki 300 kartų per dieną.

Dažnai keiskite kvapus – pripratimas sumažins metodo efektyvumą.

Kad geriau išnagrinėtumėte savo valgymo įpročius, rašykite dienoraštį.

Mėgaukitės natūraliais maisto kvapais. Valgykite karštą maistą: karštų patiekalų, ypač sriubų ir padažų, aromatas yra daug stipresnis.



Atkinso dieta

Ši dieta tiks jei:

• nemėgstate smaližiauti saldumynais
• ieškote tokio mitybos plano, kuriame būtų mažai angliavandenių, tačiau pakankamai maisto skaidulų
• pavargote nuo kalorijų skaičiavimo ir nenorite atsisakyti savo mėgstamų patiekalų

Ši dieta netiks jei:

• esate vegetaras ar nemėgstate turinčio daug baltymų maisto
• turite tam tikrų sveikatos problemų ir vartojate medikamentus, tokius kaip diuretikai

1

Laikantis šios dietos yra ribojamas angliavandenių suvartojimas, vietoj paprasto cukraus siūloma vartoti fruktozę arba sirupą. Užtat valgomas maistas, kuriame daug baltymų. Nereiks iš valgiaraščio išbraukti mėsos, paukštienos, kiaušinių, majonezo, grietinės ar sūrio.

Atkinso dietos metu patariama gerti tik negazuotą mineralinį vandenį ir nesaldintą arbatą. Alkoholis griežtai draudžiamas. Taip pat neleidžiama vartoti duonos, makaronų, krakmolingų daržovių, vaisių ir, savaime suprantama, saldumynų.

Atkinso dietos mitybos planą sudaro 3 valgiai ir užkandžiai tarp valgių, kurie aprūpina jūsų organizmą reikiamomis medžiagomis. Į valgiaraštį įtraukite žuvį (tunas, lašiša, upėtakis, plekšnės, sardinės), paukštieną (vištiena, kalakutiena, antiena, žąsiena), vėžiagyvius (krevetės, moliuskai, krabai), mėsą (jautiena, kiauliena, ėriena), įvairiai paruoštus kiaušinius, daržoves (salotos, įvairios lapinės daržovės, ridikėliai, agurkai, alyvuogės, kopūstai , kalafiorai, brokoliai, svogūnai, artišokai – galite vartoti daugumą daržovių, išskyrus bulves, žirnius ir kt. krakmolingas ir saldžias daržoves). Galite vartoti įvairius pieno produktus, turinčius mažai angliavandenių. Nenaudokite margarino. Pavyzdžiui, pusryčiams suvalgykite 2 kiaušinius su majonezu, pietums – paukštienos salotas, vakarienei – žuvies kepsnį. Užkandžiams valgykite sūrį, jautienos, kiaulienos griežinėlius, kiaušinius.



Pienas po treniruočių degina riebalus

Kanados mokslininkams atlikus tyrima paaiškėjo, kad po treniruočių kaskart išgeriant dvi stiklines pieno galima greičiau numesti nereikalingus kilogramus.

Eksperimento dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės nariai po treniruočių išgerdavo dvi stiklines gazuoto vandens, antrosios – dvi stiklines sojų gėrimo, trečiosios – tokį patį kiekį lieso pieno.

Po 12 savaičių trukusio eksperimento paaiškėjo, kad gėrusieji pieną neteko maždaug kilogramo riebalų, gazuotą vandenį – apie 400 g, o gėrusių sojų gėrimą svoris nepakito.
 
Rezultatai keliantys abejones, kadangi treniravosi vyrai tris mėnesius, o viena grupė visiškai nesudegino riebalų.


Ar verta rinktis alyvuoges?

Alyvuogės. Alyvmedis – alyvmedinių šeimos medis. Jo vainikas tankus, lapai odiški, ovalūs, nusmailėję, žiedai smulkūs, susitelkę šluotelinėmis kekėmis. Vaisiai – apvalūs arba ovalūs, mėsingi, tamsiai violetiniai ar juodi kaulavaisiai. Žydi gegužės-birželio, vaisiai subręsta rugsėjo-gruodžio mėnesį. Alyvuogė yra ne uoga, bet vaisius. Jau prieš 2 500 metų jis tapo kasdieniniu maistu Senajame Egipte, Romoje.

1

XX-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga degeneracinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių organų vėžiu. Buvo nustatyta, kad priežastis yra tame, kad šio regiono gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus. Alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, turi daug vitamino E, kuris yra vienas iš pagrindinių antioksidantų, Svarbiausia, kad alyvuogėse yra mononesočiųjų riebalų rūgščių kurios svarbios cholesterolio apykaitai ir širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai. Alyvmedžių lapų ekstraktas padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, skatina šlapimo skyrimąsi, normalizuoja kvėpavimą. Alyvuogėse gausu flavonoidų, kurie reguliuoja baltymų apykaitą, ląstelių augimą, turi antioksidacinį poveikį.

Kuo vertinga alyvuogė?

20-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau serga degeneracinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių organų vėžiu. Daugelį mokslininkų stebina vietinių gyventojų sveikata bei ilgaamžiškumas. Viso to priežastis gana paprasta – tai sveika gyvensena, kurios pagrindas yra Viduržemio jūros dieta, pastaruoju metu sukėlusi daug diskusijų. Aiškinamasi, kurie jos komponentai svarbiausi, kokios veikliosios medžiagos apsaugo nuo ligų ir kiek šis poveikis trunka.

Pagrindinės šios dietos sudedamosios dalys – tai seniai žinomi “sveiki” produktai: vaisiai, daržovės, žuvis, riešutai.

Nors ištisus šimtmečius Graikijoje ir kitose Viduržemio jūros šalyse alyvų aliejus buvo laikomas vertybe, tačiau mokslininkai į jį atkreipė dėmesį tik pastaruoju metu. Alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, turi daug vitamino E, yra antioksidatorių šaltinis. Svarbiausia, kad alyvuogėse yra mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polifenolių. Pastarieji kelia ypač didelį susidomėjimą, nes yra labai stiprūs antioksidatoriai. Alyvogėse jų itin gausu – iki 16 gramų kilograme.

Tiek alyvuogėse, tiek aliejuje yra naudingųjų medžiagų, saugančių nuo vėžio, taip pat oksidacijos procesams atsparios oleino rūgšties, kuri saugo organizmo ląsteles nuo streso.

Kurios vertingesnės – žaliosios ar juodosios?

Pasaulyje yra auginama apie 40 įvairiausių alyvuogių rūšių. Žaliosios alyvuogės yra nevisiškai prinokusios, paprastai skinamos rankomis. Jos yra aštresnio skonio, todėl dažnai gaminamos su įdaru. Tamsiai rusvos alyvuogės yra natūraliai prinokusios. Kai jos brandinamos statinėse su sūrimu, pasikeičia jų spalva ir skonis: jos tampa juodos, sultingesnės bei švelnesnės.

Iš alyvuogių yra spaudžiamas aliejus arba jos konservuojamos. Vaisiuose, ypač tamsiuose, gausu flavonoidų, kurie ir nulemia juodai purpurinę alyvuogių spalvą. Flavonoidai reguliuoja baltymų apykaitą, ląstelių augimą, antioksidatorių veikimą, mažina uždegimą ir apsaugo nuo krešulių formavimosi.

Vienos iš augalinių medžiagų – flavonoido antocianino – nėra žaliosiose, bet gausu juodosiose alyvose. Atrodytų, jog jos turėtų būti vertingesnės nei žaliosios, bet moksliškai tai nėra pagrįsta.

Vertingosios alyvuogių savybės skiriasi pagal veislę, vietovę, kurioje augo alyvmedžiai.

Alyvuogės – svarbi sveikos mitybos sudedamoji dalis, todėl jas turėtų valgyti ne tik jau sergantys įvairiomis ligomis žmonės, bet ir tie, kuriems yra rizika sirgti, taip pat besistengiantys sveikai gyventi ir maitintis.

Alyvuogės ypač naudingos:
• Kai vargina antsvoris ir nutukimas.
Per dieną suvartojamas riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. raciono, iš jų pusę turėtų sudaryti alyvos, alyvų aliejus, avokados.

Tačiau reikia nepamiršti, kad, nors ir naudingas, bet ir šis aliejus yra riebalai (1 valgomasis šaukštas – 120 kilokalorijų, t.y. 14 gramų riebalų), todėl įskaičiuokite jį į bendrą paros kalorijų kiekį ir jo neviršykite.
• Jei trūksta vitaminų A, D, E.
Aliejus ar kiti riebalai būtini, kad organizmas pasisavintų riebaluose tirpius vitaminus.
• Yra padidėjęs cholesterolio kiekis.
• Sergantiesiems diabetu.
Sergant diabetu padidėja ne tik cholesterolio, bet ir tikrųjų riebalų – trigliceridų kiekis. O jį kiekį veiksmingai mažina mononesotieji riebalai, t.y. alyvuogių aliejai.
• Sergant širdies kraujagyslių ligomis.
Alyvuogėse esantys antioksidatoriai, flavonoidai mažina kraujagyslių sienelių pažeidimą.
• Esant metaboliniam sindromui.
(Jį sudaro: lipidų (kraujo riebalų) kiekio pakitimai, padidėjęs kraujospūdis, pilvinis nutukimas, hiperglikemija).
• Vėžio profilaktikai.
Atliekami alyvų antioksidatorių įtakos žarnyno ir krūties vėžiui tyrimai



Joga

2

Istorija
Joga vadinama dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė senovės išminčiams meditacijų metu. Seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai – maždaug 3000 metų pr.m.e. senumo akmeninės figūrėlės, vaizduojančios žmones jogos pozomis. Joga pirmą kartą buvo paminėta Vedų raštuose, o į vakarus atėjo tik 19 amžiaus pradžioje ir iš pradžių buvo studijuojama kaip dalis rytų filosofijos. Nuo 1960 metų, kai išpopuliarėjo vakaruose, iki šių dienų joga įtraukia vis daugiau ja besidominčių žmonių. Joga kilusi iš Indijos, tai ne tik pratimai, tai filosofinis mokslas. Joga praktikuojama jau apie 5000 metų. Terminas Joga kilęs iš sanskrito kalbos ‘yoga’ ir gali būti suprantamas, kaip ‘suvienyjimas’. Jogą praktikuojančių žmonių skaičius kasmet išauga maždaug 28 procentais.

Kodėl turėtum rinktis jogą?
Nes ji naudinga ne tik tavo kūnui, bet ir sielai bei protui. Joga – meditacijos būdas, kuris atpalaiduoja, nuramina, nuima stresą, pagerina bendrą savijautą, lėtina senėjimo procesus, o kūnas tampa lankstus ir grakštus. Tai būdas tobulėti dvasiškai ir visapusiškai save pažinti, suteikiantis ramybės ir proto koncentracijos – du viename – graži siela gražiame kūne. Jei dažnai kamuoja depresinės nuotaikos, joga gali būti išsigelbėjimas, dėk į šalį tą šokolado plytą ir išbandyk kai ką naudingesnio. Užsiiminėk joga net jei neturi jokių sveikatos problemų (nors aišku nėra nei vieno visiškai sveiko žmogaus) tai padės tau išvengti senatvinių ligų, sustiprins imunitetą, net oda gerokai ilgiau nebus išvagota raukšlių, nereikės pusės algos išleisti brangiems kremams nuo raukšlių.

Asanos ir kvėpavimas
Populiariausia yra Hatha joga, tai visos jogos dalis aprašanti būtent asanų seriją ir kvėpavimo pratimus. Asanomis vadinamos nejudančios jogos pozos, mankštinančios kiekvieną kūno dalį, jos ištempia raumenis, sanarius, stuburą , masažuoja vidaus organus. Asanos visada derinamos su kvėpavimo pratimais, todėl gilina proto koncentraciją.
Atliekant jogos pratimus labai svarbus yra tinkamas kvėpavimas, kad išmoktum taisyklingai kvėpuoti pradžiai nueik pas jogos instruktorių, jis paaiškins ir padės tinkamai atlikti pratimus. Pradedantiesiems rekomenduojama atlikti pratimus du, tris kartus per savaitę, apie valandą laiko, tiek maždaug ir trunka jogos užsiėmimai sporto klubuose ar specialiose jogos mokyklose.

Joga nėščioms
Joga užsiiminėti gali ir būsimos mamytės, tik svarbu prieš tai pasitarti su gydytoju ir susirasti profesionalų instruktorių. Nėštumas sukelia drastiškų pasikeitimų moters organizme, o tinkamai ir saugiai atliekami jogos pratimai gali padėti priimti savo kūno pokyčius ir pasiruošti gimdymui. Lėtai ir saugiai atliekami pratimai puikus būdas palaikyti fizinį aktyvumą ir nėštumo periodu. Beje joga gali padėti sumažinti ir dažną nėščią moterį lydintį nemalonų pykinimą. Visada įspėk jogos instruktorių jei esi nėščia, pirmaisiais mėnesiais pilvuką pastebėti sunkoka.

Jogos apranga
Sportinę aprangą rinkis tokią, su kuria pasitikėtum savimi ir nebijotum atlikti pratimų. Geriau apsieik be milžiniškų iškirpčių ir kelnių super žemu liemeniu, juk nenori, kad besilankstant matytųsi ko nereikia, išblaškysi visus vyrukus ir negalėsi susitelkti pati, nuolat besirūpindama ar nieko nesimato. Vėliau galėsi praktikuoti jogą ir namuose, tau tereikės specialiaus kilimėlio ant kurio atlikinėsi pratimus.

Jogos rūšys
Karma joga – veikimo joga – tai kelias, kurį daugiausia pasirenka draugiškos natūros žmonės. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias, kurį renkasi emocinės natūros žmonės. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save indų Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
Gjana (Džnana) joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį. Erdves stiklinio indo viduje ir išorėje mes suvokiame kaip skirtingas, taip pat, kaip ir savo atskirumą nuo indų Dievo. Gjana Joga padeda „sudaužyti tą stiklinį indą“, pamažu ištirpdant nežinojimo šydą, ir patiriant savo vienybę su indų Dievu.
Radža joga – fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas „karališkaja joga“ . Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę. Tai mūsų studijos praktikuojama jogos rušis, į kurią įeina ir hatcha joga.
Hatha joga – praktiniai pratimai kūnui. Ji susideda iš asanų (pratimų kūnui), pranajamos (kvėpavimo pratimų), atsipalaidavimo ir valymosi technikų. Hatha joga susiformavo kaip sudėtinė Jogos filosofijos dalis orientuota į vakarietiško mentaliteto mąstymo būdą.

Pratimus visada atlikinėk gerai išvėdintame kambaryje ir nepamiršk, kad sunkiai valgyti prieš jogos užsiėmimus nerekomenduojama, likus dviems valandoms valgyk tik lengvą maistą – vaisius arba daržoves.
Nesitikėk pajusti jogos teikiama naudą per savaitę – prireiks kantrybės. Bet jei darysi pratimus reguliariai ir sąžiningai rezultatai bus džiuginantys.